Antropoteosofija: žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. 1

Aprašymas

Intelektualus ieškotojas žino dabartinės teosofijos pradininkę E. P. Blavatskają ir antroposofijos pradininką R. Štainerį (Rudolf Steiner). Jie dirbo taip, kaip buvo reikalinga laikui, kuriame jie gyveno.

Laikui skubant dar greičiau nei anksčiau, tos pačios tiesos turi būti atskleistos taip, kad mūsų laiko žmonės galėtų jas geriau priimti. Šitaip atsirado antropoteosofija, skirta mąstančiam žmogui, gyvenančiam dabar, taip pat tiems, kurie dabar tik gimsta. Daug dabartiniame pasaulyje manipuliacijų tomis pačiomis tiesomis, Pasaulio Mokytojų vardais.

Antropoteosofija įvedama tam, kad žmogus išmoktų atskirti ir atsirinkti internetiniame šiukšlyne ir literatūroje, kad jis išmoktų klausytis savęs, o ne tų, kas garsiau rėkia. Todėl ji drąsi, atskleidžianti tai, apie ką anksčiau buvo prasitariama tik puse lūpų. To reikalauja laikas. Vieniems ji atvers tai, apie ką jie jau įtarė, todėl dar giliau paaiškins tai, kas svarbu ieškančiajam, kartu padėdama nepasiklysti dvasinio verslo labirintuose. Kitus ji gali erzinti, nes atvers jų vidinę esmę arba konfrontuos su įsikalbėta ir naudinga dogma.

„Senieji šventraščiai – tai išmintis po septyniais užraktais. Nuo juos skaitančiųjų priklauso, kuris užraktas bus atrakintas. Pirmasis užraktas – raides pažįstančiajam, antrasis – žodžius sudėti mokančiajam, trečiasis – tekstą suprantančiajam. Ir tik nuo ketvirtojo prasideda Pažinimas to, kas ten surašyta…

Antropoteosofija – tai raktas, kuris gali padėti atrakinti daug užraktų. Tačiau neužtenka į tą užraktą įkišti raktą. Pradedant ketvirtuoju užraktu reikalingi slaptažodžiai. Juos išgirsta tik atsiverianti širdis. Neatsivers ji netikint.“ (p. 13)

ASTRĖJA. Antropoteosofija: žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. 1. Vilnius: Tiamata, [2010]. 309 p. ISBN 978-9955-31-032-7.

2-asis patais. leid. [2013]. 309 p.